apšokti

apšokti
apšókti 1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln). 2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr. | prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp. 3. tr. R, apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt. 4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt. 5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (ppr. ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem. 6. intr., tr. BzF184, , , Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, , Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj. 7. intr. , , Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk. | refl.: Alus kažin (kaži , N) kuom apsišokęs R. 8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs. 9. intr. pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255. 10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, 61, užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti 122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N. 11. tr. K, , Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv. | refl. KI265. 12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt. 13. tr. R374, 502 apgauti. | refl. Š, : Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds. 14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, . 15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem. 16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd). 17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db. \ šokti; antšokti; apšokti; atšokti; dašokti; įšokti; iššokti; nušokti; pašokti; padšokti; paršokti; peršokti; piešokti; prašokti; prišokti; sušokti; užšokti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • apšokti — apšókti vksm. Šùnys apšóko jį̇̃ iš visų̃ pùsių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apšokimas — apšokìmas sm. (2) 1. Sut, KŽ → apšokti 1. 2. → apšokti 6: Baisus to vaiko apšokimas – visas vienas šašas Vvr. Noru mostelės nū burnos apšokimo Kv. 3. → apšokti 7: Kad ne tas apšokìmas, būtų labai gera miselė Ds. 4. refl. Sut → …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antšokti — (ž.) KŽ 1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšokau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšoko Tl. Varlė antšoko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšoks …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsitripenti — KŽ trepenant apeiti, apšokti, aptrepsenti: Trypeklis apsitripẽna visiems kloniodamos J. tripenti; apsitripenti; nutripenti; patripenti; pratripenti; sutripenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšokenti — caus. apšokti 7: Padėjai labai karštai ir apšokenaĩ girą Ds. šokenti; apšokenti; atšokenti; iššokenti; nušokenti; pašokenti; prašokenti; prišokenti; sušokenti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšokinti — apšokìnti tr. 1. SD204, Sut, N, KŽ supykinti, sukiršinti, įsiutinti, įerzinti. 2. žr. apšokti 11: Vakar mūs margąją apšokìno – buvo pas bulių nuvedę Nm. šokinti; apšokinti; atšokinti; įšokinti; iššokinti; nušokinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšokinėti — 1. tr. Š, KŽ šokinėjant apeiti: Numirsi, beapšokinės varlės visus tuos tavo piningus Sln. ^ Juoda kalaitė visus kampus apšokinėja (šluota) LTR. 2. iter dem. apšokti 4: Argi viena gali apšokinėt?! Lp. Mes, motriškos, neturam kada i pavalgyti, kol… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšokti — K 1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšokau in šalį Dg. Ko čia atšokai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dašokti — ×dašokti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos: ^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš. šokti; antšokti; apšokti; atšokti; dašokti; įšokti; iššokti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššokti — K 1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššok iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššokau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššoko Gdr. Driūkt pro langą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”